Helovinas taip pat vadinamas visų šventųjų diena. Tai yra tradicinė Vakarų šventė kiekvienų metų lapkričio 1 d.; O spalio 31 d., Helovino išvakarės, yra pats gyviausias šio festivalio laikas. Kinų kalba Helovinas dažnai išverčiamas kaip visų šventųjų diena.

Švęsdami Helovyno atsiradimą, vaikai pasipuoštų kaip mieli vaiduokliai ir beldžiasi į duris iš namų į namus, prašydami saldainių, kitaip jie apgaudinėja ar gydys. Tuo pat metu sakoma, kad šią naktį įvairūs vaiduokliai ir monstrai apsirengs kaip vaikai ir susimaišys į minią švęsti Helovino atėjimo, o žmonės apsirengs kaip įvairūs vaiduokliai, kad vaiduokliai taptų harmoningesni.

Helovino kilmė

Daugiau nei prieš du tūkstančius metų krikščionių bažnyčios Europoje lapkričio 1 d. Paskyrė „All Hallowday“ („All HallowsDay“). „Hallow“ reiškia šventąjį. Legenda pasakoja, kad nuo 500 m. Pr. Kr., Airijoje, Škotijoje ir kitose vietose gyvenantys keltai (keltai) vieną dieną judėjo į priekį, tai yra, spalio 31 d. Jie mano, kad ši diena yra diena, kai vasara oficialiai baigiasi, tai yra diena, kai atšiauri žiema prasideda naujųjų metų pradžioje. Tuo metu buvo tikima, kad mirusiojo mirusiojo sielos grįš į savo buvusias rezidencijas, kad šią dieną surastų būtybes gyvuosiuose žmonėmis, kad atsinaujintų, ir tai yra vienintelė viltis, kad žmogus atgimtų po mirties. Gyvi žmonės bijo negyvų sielų, kad jie galėtų patys, kad jie galėtų patys, kad jie galėtų rengti savo gyvybes. Sielos. Po to jie vėl valdys ugnį ir žvakių šviesą, kad galėtų pradėti naujus gyvenimo metus.