Helovinas dar vadinamas Visų Šventųjų diena. Tai tradicinė vakarietiška šventė kiekvienų metų lapkričio 1 d.; o spalio 31-oji – Helovino išvakarės – pats gyviausias šio festivalio laikas. Kinų kalba Helovinas dažnai verčiamas kaip Visų Šventųjų diena.

Švęsdami Helovino atėjimą, vaikai apsirengs mielais vaiduokliais ir beldžiasi į duris iš namų į namus, prašydami saldainių, antraip apgaus. Tuo pat metu sakoma, kad šią naktį įvairūs vaiduokliai ir pabaisos persirengs kaip vaikai ir susimaišys į minią švęsti Helovino atėjimą, o žmonės persirengs įvairiais vaiduokliais, kad vaiduokliai būtų harmoningesni. .

Helovino kilmė

Daugiau nei prieš du tūkstančius metų Europos krikščionių bažnyčios lapkričio 1-ąją pavadino „ALL HALLOWSDAY“ (ALL HALLOWSDAY). „HALLOW“ reiškia šventąjį. Legenda pasakoja, kad nuo 500 m. pr. Kr. Airijoje, Škotijoje ir kitose vietose gyvenantys keltai (CELTS) perkėlė festivalį viena diena į priekį, tai yra spalio 31 d. Jie tiki, kad ši diena yra diena, kai oficialiai baigiasi vasara, t. diena, kai naujųjų metų pradžioje prasideda atšiauri žiema. Tuo metu buvo tikima, kad mirusiųjų sielos šią dieną grįš į savo buvusias gyvenamąsias vietas, kad gyvuose žmonėse rastų būtybių, kurios galėtų atgimti, ir tai yra vienintelė viltis žmogui atgimti po mirties. .Gyvieji bijo, kad mirusios sielos atims savo gyvybes, todėl žmonės šią dieną gesina ugnį ir žvakių šviesą, kad mirusios sielos nerastų gyvųjų, apsirengia demonais ir vaiduokliai, kad atbaidytų mirusias sielas. Po to jie vėl uždegs ugnį ir žvakių šviesą, kad pradėtų naujus gyvenimo metus.