Helovinas taip pat vadinamas Visų Šventųjų diena. Tai tradicinė Vakarų šventė, švenčiama kiekvienų metų lapkričio 1 d., o spalio 31 d., Helovino išvakarės, yra pats gyviausias šios šventės metas. Kinų kalba Helovinas dažnai verčiamas kaip Visų Šventųjų diena.

Švęsdami Helovino atėjimą, vaikai persirengia mielais vaiduokliais ir beldžiasi į duris iš namų į namus, prašydami saldainių, o kitu atveju – apgaudinėja arba vaišina. Tuo pačiu metu sakoma, kad šią naktį įvairūs vaiduokliai ir pabaisos persirengia vaikais ir susimaišo su minia, švęsdami Helovino atėjimą, o žmonės persirengia įvairiais vaiduokliais, kad vaiduokliai būtų darnesni.

Helovino kilmė

Prieš daugiau nei du tūkstančius metų Europos krikščionių bažnyčios lapkričio 1-ąją paskelbė „VISŲ HELOVŲ“ (ALL HALLOWSDAY). „HELOVAS“ reiškia šventąjį. Legenda byloja, kad nuo 500 m. pr. Kr. keltai (KELTAI), gyvenantys Airijoje, Škotijoje ir kitur, šventę perkėlė viena diena į priekį, tai yra spalio 31 d. Jie tiki, kad ši diena yra diena, kai oficialiai baigiasi vasara, tai yra diena, kai prasideda atšiauri žiema naujųjų metų pradžioje. Tuo metu buvo tikima, kad mirusiųjų sielos šią dieną grįš į savo ankstesnes gyvenamąsias vietas, kad rastų gyvuosiuose žmonėse būtybių, kad galėtų atgimti, ir tai yra vienintelė žmogaus viltis atgimti po mirties. Gyvieji žmonės bijo, kad mirusiųjų sielos atims jiems gyvybę, todėl žmonės šią dieną užgesina ugnį ir žvakių šviesą, kad mirusiosios sielos negalėtų rasti gyvųjų, ir apsirengia demonais bei vaiduokliais, kad atbaidytų mirusiąsias sielas. Po to jie vėl uždegs ugnį ir žvakių šviesą, kad pradėtų naujus gyvenimo metus.